Šlapios blakstienų plaštakės,
pirštų virpėjimas, verčiant
puslapius amžino Žodžio,
dvelksmas nežemiško, lengvo,
kūnas, virstąs laukimu
tegu...
Tegul lengvumas rūko
užuolaidų šilku plevens,
tu nejudėk
ir netgi nekvėpuoki
dabar ir čia,
ir amžinai
amen...
Ir skausmas staiga ima trauktis,
gniuždydavęs širdį nesyk,
o Žodis paliečia ir guodžia,
klausyk...