Nieko
Tąsyk nebuvo.
Tik rankos
Palietė rankas
Ir pakilo į dangų...
Pažadų nežadėjo,
Naudos...
Tik plasnojo
Lyg paukščiai,
O žvaigždės
Nustebę žiūrėjo.
Tai buvo
Rytas.
Rasa
Tarsi krištolo akys
Sužiuro...
Viskas buvo
Gražu ir tikra,
Tik mes
Netikrumą dalijom
Buvom
Žmonės...