. . .
Užsienis,
Kurio neparašiau.
Angliškai nemokytas
Valstietis
Vis prašiau,
Gal ir tavęs
Prašiau?
Neskubėk
Ir neišsižadėki
Rytmečio rasos
Ir obuolių
Ant šakos
Į žvarbų
Gruodžio vėją...
To,
Ko išsakyti negaliu,
To, ko gal ir tu
Kadais ilgėjais...
Užsienis.
Kas dieną jis
Arčiau.
Tarp širdžių
Širdim susvetimėję...
Aš mačiau, kaip
Tolstame.
Mačiau,
Kai
Artumo prarasto
Ilgėjausi.