Toks murzinas, glitus ir šiltas
Tiek dienoje, tiek naktyje,
Nutiesdamas ramybės tiltus
Išties neatvedi į ją.
Iš lapkričio priėmęs tąsą,
Lieki tik antras lapkritys,
O gruodis ant rogučių veža
Ne tik šventes, bet ir pusnis.
Įkrisčiau aš į baltą glėbį
Puraus kilimo vidury
Ir išvalyčiau sielos dėmę,
Įsisenėjusią širdy.
Vėliau nupurtyčiau sniegurį
Nuo jau pavargusių pečių
Ir eičiau ten, kur akys žiūri,
Pačiu tiesiausiu keliuku.
--------------------------------
Atvirski, gruodi, į senus,
Švariai išbalintus laikus.
Įlįsk į savo maršką baltą.
Nešalta bus, o jei ir šalta,
Įlįsiu į kailinukus.
Et, ką čia aš. Juk bus kaip bus...