Apie...
. Tavo Burtų skrynelėje – vėjai,
NEs pasaulius savy talpini.
Kartais vieSulu dieną praskrieji,
Kartais – skoniu minutės sPringsi.
Kasdienybės taurė tAvoji:
Svetimą ašarą bRaukt.
Niekuomet Nešykštėjai duoti,
Tik grąžos neIšmokai gaut.
Ir nereikia. TUrtas didysis,
Net jam nesant šalia, vIsad – Tavo.
Vieną kArtą spėk ir neklysi:
Kas tas Lobis, tariaNtis „mama“.
BranGini tai, ką davė likimas:
Lygiai sEikėjo – gero
Ir bLogo:
Koks gyvenimo tavo arUodas –
Tokia kasdieninė Ir duona...