tėvas tąsyk norėjo girdėti,
kad vakaro saulė varinė,
kad leidžias
į žemę
už Ervino slėnių –

mudviem rankos – tik ryžių šluotelės,
kai žvelgiam
į tėvą.

norėjo girdėti tą kartą varinį,
ten lijo –
gal sorų kruopelėm,
kad lijo per naktį.

mudu – kadrai begarsio
volelio.

tėvas kartą pasakė į ausį,
kuždėjo per sapną
pro ūką
– jūs medžiai, jūs medžiai.

mudu augom vienodai –
tu atžalas vaisiams,
aš vilkaūglius stiebiau.