Pasikinkęs savo laimę,
Sparnais pasipuošęs,
Tai kas, kad visiškai nuogas,
Tai kas, kad akmenim sustingęs.
Į ilgą kelią palaimos link
Per pievų jūras,
Per grindinius senus,
Per nusėdusias dulkes,
Į begalinės atminties plyšius,
Ten, kur gyveno,
Gal dar gyvena,
Gal gyvens
Dangaus plyšys
Ir keturios laimės
Marmurinių pasagų bildesy,
Visus akmenis nuo širdies numetęs,
Nuogas kaip tiesa žmogus.