******
Šaltinis dangum mazgojas,
Šaltinio tyra vilnis--
Dulkėtas plaunuosi kojas--
O mano vyturys

Jau kalbasi su girnapuse,
Cisterna tarp žolių,
Su berželiu ir epuše,
Drugeliais dilgėlių...

Šventasis Kalnas rąžos,
Girnapusė ilgis namų,
Žolių akelės mažos
Gėrisi drugeliu...

Rūdys kramsnoja cisterną--
Ji raitosi palaimingai--
Teka per Žemės delną
Mano kelionių vingiai--

...Tu prasta literatė,
Vargini čia visus,
Mano šventumą matė,
Netgi patsai dangus--

O, kaip šypsotis moku,
Aikčioja net kalnai--
Aukščiau viršūnių šoku--
Gelžgalis kalba, - Velniai

Juodos pilies suliesėjo,
Kai juos pašlaksčiau šventu
Vandeniu...Uolos murmėjo--
Apgnaibiau jas...O tu

Ropoji viena tai į aukštį,
Tai ieškai savo namų--
O neaiškusis paukšti,
Žemės šventiems neramu

Darosi jau...O prozą
Be priekaištų rūdim rašau,
Įšlaužęs nežemišką pozą,
Ciesorium iš cisternos virtau--

Eilėraštį jei surimuoju --
Tai jis, kaip du kart du--
Rimą apvainikuoju,
Tarsi sakramentu !!!

Kužda man vyturėlis--
Laikykis ,,šventų" atokiau,
Tegu sau giriasi - smėlis
Užpils tuoj ir bus jaukiau...

Girnapusė šypsos pro žolę,
Drugelis raudonas skrenda,
Tarp akmenų supuolę,
Medžiai girių legendą

Šaukia tylos tyrumu,
Virš kalno aukštai vyturėlis...
Griežlelė pragydo ! Ramu--
Šaltiny tik krykštauja smėlis--

Šaltinis dangum mazgojas,
Šaltinio tyra vilnis...