Ir vėl kely,
Tik vėjas paltą draiko
Ir plaukus ant akių suverčia.
Vėl nieko neturiu,
Tik troškulį
Beribiams toliams,
O ant peties armoniką
Su vienu neveikiančiu bosu.

Apsikabinsime visi vidury gatvės,
Kurią tik šiemet išasfaltavo,
Užtrauksim nedarniai dainą,
Seniai kartu dainuotą,
Ir iškeliausim kiekvienas sau.

Ilgai sapnuosim dar viens kitą,
Namus, vyšnias, vištas po jom
Besikudakuojančias
Ir beribę dainą
Vidury išasfaltuoto kelio.