Mažutėlė
Ji ignoruoja
simetriją –
kojinės iš skirtingų porų,
skruostų,
akių šešėliai
nevienodo intensyvumo,
akių regėjimas
– kaire aštriau –
į save viską
pritraukianti net
veidrodžio šukėmis
džiaugėsi ir mąstė,
taip, kad neaišku,
iš kokio pusrutulio
išsirutuliuoja
jos pasaulėvaizdis
viską sviedžia nuo
savęs, kas nespinduliuoja
tiki daiktų magija
– ir nė vieno draugo –
tik riksmu
guodžiasi
- - antele tu mano raiboji,
kur tu pasidėsi stirnele,
vai šauksiu į keturis vėjus,
kad tau atsišauktų dalelė,
antele, tu mano raiboji,
vai kur tu, - -
vis į naktelę