Kažkurioje vaikystėje
Drauge
Mes kūrėme pasaulius iš minčių.
Trapius – ant laiko kranto,
Širdyje –
Nežinančius nei formų, nei mirčių.

Pamiršome ir veidus, ir akis,
Tą kalbą ir tą šalį...
Nesvarbu.
Jausmai – tai amžinoji atmintis,
Ir tikra tai, ką taip karštai jaučiu.

Ir dar ilgai to niekas nenuplaus,
Nes mintys įsirėžė erdvėje.
Mes jau kiti, tačiau to pat dangaus
Vaikai, baltom lelijom
Širdyse.

2007, lapkritis