Nebetylėk. Tyla jau staugia
Naktim lyg šuo į pilnatį
Ir ištuštėjusią palaukę
Netektimi užpildanti.
Nepasakyti žodžiai talpūs –
Jie pasipūtę ir išdidūs
Ir dar – kur kas labiau iškalbūs
Už šimtą kartų pasakytus.
Dažnai juos peršti arba gelia.
Išpjautum, rodos, ir išmestum,
Garsais pripildžius tuščią tylą
Namo gyvenimui parvestum.
Ir nebebūtų ji bebalsė,
Ir nebebūtų ji bežadė.
Tyla tikėjimą išbarstė
Lyg kortas senstanti kaladė.
Tyli? Tylėjimas net staugia
naktim lyg šuo į netektį,
Suardžius paslaptį nejaukią –
Naivios širdies nedatektį.