******
Pro ryto ašarą tu nušvitai,
Lyg angelo sparnuos gėlių miražas,
Su vėjų arfoms kalbantis karštai,
Kaip vyturys virš žemės skausmo mažas--

Virš žemės skausmo didelio, kaip nebūties
Žvaigždynų akmenys prie Amžinybės Vartų--
Tu nušvitai pavasariu išties
Virš rudenio uolos...Kad tik neverktų

Dangus, aš nubraukiau nuo jo akių
Šešėlį varno didelį ir juodą--
Gal kalnas neraudos...o aš verkiu--
Žvirgždėtoji kraujažolių paguoda--

Pro ryto ašarą tu nušvitai,
Lyg angelo sparnuos gėlių miražas...