Aprasojusio lango jausmus
Nešiojau delne po vieną.
Lyg arfą girdėjau raudas.
Ir išėjus su šluota į kiemą,  
Radau ten raudonas balas...

Netekus kaimynų su vištom basčiaus,
Palikusi vyrą kiaules rytais praust.
Ir dėl savęs bijojus baigiau,
Primiršusi ryškaną vieną...

Gavau ir užtarnautąją vietą,
Įstojus į vištų gretas.
Pykčiu padabinta mina...
Nusigręžus nuo akies ir minties,
Dairiaus į rytojaus dienas.

O ryškaną radęs išminčius telieka
Su drausminga kapa po medžiu,
Dabar, kai esu, negaila man nieko
Net jums išpažint, ką jaučiu.