Tau po žeme
Tamsu tamsu –
Ne tai, kas kamuolėly dūmų...
Tik ašarėlė
Debesų
Iki tamsos ant žiedo tūno.

Tau po žole
Gūdu gūdu –
Net negirdėti Žemės pulso! –
Ir šaltos rasos
Nuo žiedų
Kaip deimantėliai nenupuls jau...

Dar šaltis
Nelietė širdies,
Bet žvakė atminties sustingo.
Kai lapkričio
Tamsa užlies,
Užges akimirka lemtinga...

* * *

Kai laiko vijos išsities
Į Amžinybės kelią,
Sudužus maldai paslapties
Mirgės dausų akelėm

Prabėgę dienos, suspindės
Likimo laumės juosta,
O spinduliai vėsios žvaigždės
Ilgai dar sielą glostys...

Kai būsi vienišas kely
Ir graudulio sugeltas,
Mirgės tau šviesmečiai keli –
Kaip Amžinybės keltas...

Viduklės kapinės,
2007-11-01