Neliūdėkit laikinieji žemės seserys ir broliai -
kad ruduo išeina, juk žiema ateis,
o po jos, žiūrėk, pavasaris tiktai aida artyn per klonius -
vėl sugrįš, ir morčius kniauks, ir vėl  papūs pietys,

Vėl kvepės garuojantys dirvonai,
kirminai krūvoj mylėsis - paukščiai klyks,
vėl Alfonsas, apkabinęs Bronę, po alyvom:
- Myliu tavo stotą, - pasakys...