DARGANOTA
`
I
Aprasoję stiklai
brėkšta mėlyną tamsą
neišauš jau į dieną -
nors rytas -
tikrai neišauš -
darganota marška nieko nežada
visiškai nieko
gal tik kalbą į skardą bežadę
darganotam lauke
Nesuprasti akims...
nesuprast - ar jau temsta ar aušta
tik sudriskę šlapi marškiniai jau ant žemės
voliojas purve
abejingai taip šakos nuplikę - tai ką gi -
toks laikas; toks
laikas -
ir nelanko šiandien jau nei odos
nei vyzdžių
saulėta diena
Rodos vasaros čia niekada ir nebūta
nei paukščių
tiktai kalba be žodžių kažką nerišlaus
abejingi
pavieniai
lašai
ir skardinė palangė kažką ašaroja
bet vis
abejingai-
darganom apsivėlę mieguisti stiklai
abejingai šventi...
`
I I
Netikri jūsų žodžiai
ir langai - netikri;
rytas kosi
tai vakaras tyli
nutekėjusios ašaros -
aprasotam vyzdy
mūsų protus jau apnešė
netikri pelenai išbarstyti
neprasimušė meilė
nors ir brėško laike aušromis
kol žiūrėjom bekūniais ir matėm iš šono -
ji laukė
prie granitinio slenksčio
amžinąja šviesa...
susikaupę - galėjom išplaukt
bet tėvai netikri -
bijom aukščio...