Vis dažniau gyvenimą tik žaidžiam
Virsdami suaugusiais vaikais
Ir tiktai tada kaltes atleidžiam,
Kai patiems pakvimpa atlaidais.

Padedame virstančiam pargriūti,
Paaugliams nuslidinam kelius -
Kuo daugiau lindės tamsioj pakriūtėj,
Tuo daugiau  jėgos ir baimės bus.

Pamažu pavirstame mutantais-
Nuogas kūnas, įvaizdis, šlovė,
Pinigai ir jau, žiūrėk, kurantais
Veriama gyvenimo gelmė.

Vis dažniau gyvenimą tik žaidžiam
Ir kokie atlaidūs žaisdami -
Apsivalome, kaltes atleidžiam
Ir toliau gyvenam „kaip visi“.