Debesų lopinėliais mėnuo dangstosi veidą,         →    Debesais apsivertęs krūtas mėnulis.
Kloja tamsą svajingai į sapną  įleidęs,                →    Na, chebryt, pažiūrom ką turim!
Blyškią šviesą švelniai į patalus supa.               →    Tik lievas pižamas tėvai liepę rengtis,
Dienos nuovargis supamas trupa.                    →    Atjungė kompą ir išsuko lempas.


Gal tik spengiančią tylą išgirdęs,                       →     Parpia kašaras, ir jam nė motais,
Už lango miestas žibintus virkdė.                      →     Kad man dar visai nesinori miegoti.
Metas toks, kai noris tylą ištylėti:                      →     Gal kokį šimtą eS eM eSų parašyti?
Tiesiog sustingt laike ir širdį išlieti...                  →     APIE: Kaip sekas? Ką veiki? Ką daryti?


Per dieną skalbę naštą darbų,                          →     Na, šakės! Neturiu jėgų:
Apsunkę svyra rankos... Jau vėlu.                    →     Nusikaliau juodai, be bajerių jokių,
„Sudie“ išblunka. Sapnais išeinu.                      →     Todėl goodbye ir I love you...