Smilkstu. Lėtai ir Skaudžiai.
Save po trupinėlį
Atgal bedėliodama,
Berinkdama vis pametu.
Išslysta tarp pirštų.
Tarp pirštų- lietų.
Jis plyšauja skardžiai
Ir atsispindi
Stiklo mozaikose
Jo skausmai.
Smilkstu.
Dūlėjant pirštai rauda.
Bežadės burnos
Gatvėje kvatojas.
O aš tempiu save į
Aukštą kalną...
Į maldą nebesusideda,
Kūrėjas nuleidęs galvą
Tyliai apeina.
Mano skęstantį laivą.
Irklais skirstau vis dar,
Matuoju
Upėje atsispindinčius debesis.
Kad tik įsileistų,
Tarp atstumtų sparnų
Priglaustų.
Žinai, o jie nedūžta,
Suyra oriai.
Įsitempiu ir sudegu.
Rieškutėse lieku.
Pūstelk