Aš apsvilęs nuo jūsų jaukumo,
Kurs rūksta pro purviną kaminą,
Neturiu juk tiek įžūlumo –
Iš viršaus paspoksosiu, jei galima.

Štai suodžiais užakę žiūronai
Į sakralinę, trypiančią buitį,
Nekreipkite dėmesio ponai –
Kaip tik čia man nenupulti...

Klausyki gi tu, juodaodi,
Tavęs nematyti nakty,
Akimis tiktai išsiduodi –
Stebi vis, stebi ir stebi...

Savistabos šviečiantis žvilgsnis, –
Nepykit, kad purvinas aš,
Nuo stogo slystantis žingsnis
Į askezės plačiąsias rankas.

- - -

Aš apsvilęs nuo savo degėsių,
Sudėtinga atšveisti mane,
Išvalyti žiūronai – regėsiu,
Kaip iš kamino rūksta šviesa.