Aš gyvas sulįsiu į ugnį,
Kai kūdikis rauda už sienų, –
Raudonojo gaidžio bedugnė, –
Išvilksiu jį už blakstienų.

Mano kopėčios tiesiai į dangų,
O žemėje nieks nepažįsta,
Nenorėjau išlikti be rando –
Nesudegęs, betgi menkysta.

Ugnies pragaištingos liežuviai
Glamonėjančiai skruostus išraižo,
O gaisras štai jau be kepurės
Kaip šuo savo žaizdą išlaižo.

- - -

Mano sapnas ne vėsus ir ne šaltas –
Stogo langas, pragaro prieangis,
Suklumpu, nors lyg ir nekaltas,
Karštas sniegas pleiskanoja iš prieblandos.

2007 09 16