Juk būna kartais,
Juk pritrūksta
Tai šypsenos, tai padėkos.
Tai cento, lito,
Šuniui kaulo
Arba tiesiog geros progos.

Juk būna kartais,
Taip be galo
Skaudu ir liūdna,
Ir baugu,
Kad pamiršai kažką ant stalo,
Kad vėlei nerandi raktų.

Juk būna kartais,
Juk nutrūksta
Ar batraištis,
Ar ta gija,
Mus rišanti prie šio pasaulio,
Kad nenupūstų rutina.

Juk būna kartais,
Nesiliauja
Nei baisūs leitūs, nei pūga,
Ir viską uždengianti baimė
Nailonu suriša tave.

Juk būna kartais,
Juk pritrūksta
Tai ryžto, laiko, tai darnos.
Tai garso,
Tai tylos.