Mano kaimas kvepės lietumi
Sunerimęs dėl krekšiančio vėjo
Obuoliai žemėn kris nekalti
Paryčiais nuo tylos sukvailėję
Kiek apkurtęs senasis šuva
Gan netaktiškai rytą aploja
Atminties vaizdinių genama
Aš sugrįšiu į prarastą rojų
Ten, kur kaimas gražus lietuje
Gladijolių žiedais nulašnojęs
Ak, kaip miela suvokt, kad rasa
Išbučiuos jau pavargusias kojas...