Nepriimu vandens, ateinančio kas naktį
Su prakaito drožlėm iš nerimo dienų.
Juk vieno colio man pilnai pakaktų,
Kad neieškočiau ryto seklumų.
Ir nesugrįžtų vaizdiniai klajokliais,
Sudegusiais liepsnojančiuos namuos –
Net velnias faustams sielų nepavogtų,
Jei seniai eitų gultis po pirmos.
Turiu dėžutėje senoj daugybę fantų,
Nuo ilgo laikymo netekusių jėgų –
Užtat prie lovos antidepresantai
Su prakaito drožlėm betikslių geidulių...