**********
Aušra patekėjo pro atverstą knygą,
Su rašto Šviesa iš vergovės bridai--
Dabar Šventos Tiesos skaudžiai taip nupigę,
Kad pragaru viepias bedugnių veidai...

Sutemusią neša rugsėjo padangę
Sudegę likimai, miškai iškirsti--
Sugriautuose viekiemiuos akmenys spengia--
Klastos ir nelaisvės tik rūbai kiti...

Bet Simonas Daukantas nepasiduoda--
Jis rodo pirštu, kur Gelmė gyvasties--
Venta nuvilnija lyg amžių paguoda,
O griaudžia , o lyja ant Tavo širdies...