Lyg
sugundyta gėlos
užsivelku jos skarą
laukiu kol atjos
riteris iš karo
išsmaigstytas vartuos
mano vardas auga
žybteli kas kartą
susitikus draugą
rieda rieduliai
į tuščią veido duobę
keistas jis seniai
sapnai nebepaguodžia
ramuma prie vartų
gulasi į upę
verkia lyg kas kartų
tuščią veido pusę