Ant vamzdžio sėdėjo raidės A ir B(ė) –
Tai žino visi, nėra ką pridėt!

Susirado tą vamzdį, uodegytes padėjo:
Paplepėt ar tiesiog pailsėti norėjo...

Ir nežinia dėl kokių priežasčių
Viena nukrito, kita dingo iš akių.

Iš mūsų varpinės žiūrint –
Nei A nei B neturim!

Be priežiūros vamzdis liko. Puiku!
Lietuvoj – tai grobis metalo vagių!

Tačiau jei grįšim ten, kur A ir B sėdėjo –
Ilgapirščiai beviltiškai tik akis pražiūrėjo...

Nesukim galvų: juk ne Lietuvoj tai nutiko,
Ir rebuso spręst lietuviškai net nėra tikslo...

(Esmė ne vamzdyje ir ne tame: kada ir kaip ten kas rymojo –
„Pakišo koją“ lietuviškam kontekste dingusi raidė nežinomoji!)

Kas tinka kažkam, kas tinka kažkur –
Nereiškia, kad „tinka visiems ir visur“.

*********
Ir vis gi:
Savinamės svetimas natas, nors ir įkyrios mintys peršas:
Ar sugebėsim sugrot ir žygiuot pagal svetimą maršą???