Aš būsiu dalele tavo vienatvės,
Kuomet ims alsuoti rudeniu gatvės.

             Aš būsiu našta ant tavo pečių:
             Ateisiu kasnakt pjaustyt tavo minčių.

Aš būsiu vaiduokliu kitų veiduose:
Pamišimą vien savo regėsi juose.

             Gal banalu sakyt, kad viskas grįžta su kaupu:
             Man skaudėjo vienai, tau skaudu už abu.

Tie žodžiai, kuriuos man tarei – purvini.
Patikėk: jie sugrįš atgalios kruvini.

             Dabar aš – karvedys mūs sugriauto miesto,
             Todėl ir neleisiu net mintyse manęs liesti.