Nutolo kvapas vasaros žalios,
Nutilo miškas, ilsisi beržai.
Išbėgo upė iš vagos gilios,
Nudžiūvo prižiūrėtieji daržai.

Ir jūra nebeverks jau gintarais,
Visiems ramybė, laikas pamąstyti.
Alsuoja ežeras pakilusiais garais,
Gamta iš naujo bando viską sustatyti.

Nebėgs gelsvi, tiršti pušų sakai,
Žolė parus, išnyks, kad vėl atgimtų.
Ir ištuštės vingiuotieji takai,
Kad vasaros parėjusios mums neprimintų...