Mėtinis asketiškas lietus,
Kai net šuva nenori lįsti iš būdos,
Kai apsiniaukęs Tėviškės dangus,
Tyla giedrėja vienumos,

Kai mėtinis asketiškas lietus,
Visai nereikia niekur eiti!
Ant krosnies užmečiau kiaurus batus –
Basom į išmintingų knygų kraitį...

Kai mėtinis asketiškas lietus,
Kalnų gaiva lyg margaspalviai skėčiai,
Išgręžki palaidus šunis savus,
Padžiauk ir prisiglausk čia - - - neskubėti...