Visi šventi. Pernakt pabalęs gruodas,
Ir klevo lapai druskom pabarstyti.
Kamienai surambėję seno sodo,
Trobelės su langais ir visa kita.

Jau skambina, minutės kelios liko.
Pakvips toks mielas dūmas nuo altoriaus.
Šalia manęs pamaldūs katalikai,
Ant viškų renkasi rimti giedoriai.

Suklupęs ant grindų ilgai aš melsiuos,
Po kryžium išpažinsiu savo kaltę
Ir vis girdėsiu aiškų balsą –
Jie mušė Kristų, nuteisė prikalti.

Bažnyčios mūrai šaltu vėju pučia –
Menkutis mano apdaras nešildė.
Ir lemtį apgodojęs Dievo rūsčią
Grįžtu, nešuosi atleidimo viltį.

Neperlaužtas, galbūt kai kur įskilęs,
Ėjau namo taku palaimos pilnas
Ir mintijau, kaip Jėzus – kūdikėlis
Atliko savo pašaukimą kilnų.