Pirmajam:
                            Likime,
                            pasuk metus atgal –
                            priglausiu galvą prie krūtinės to,
                            kuris išėjo ir ilsis
                            po smėlio sauja...
                            (o gal gyvena gyvenimą naują...)
                              
                Aš pasiilgau žvilgsnio to,
                kuris išėjo.
                               Tave aš šaukiu ne kartą.
                               Tavęs aš pasiilgau.
                                Padovanok man šypseną širdingą
                                ir sielos virpesiais sušildyk,
                                juk Tavo atminimą išsaugojau šventą.    
                                                  

Antrajam:

                          Aš pamilau savo dalią,
                          vienatvės ašaras ir vargą.
                          Tu nesustok ant mano kelio –
                          širdies nedalinsiu po dalį
                          (ji jau buvo kitam paskirta).