Sėdėjau nakties šešėly su dviem puodeliais
arbatos. Kviečiau meilę prisėsti, bet ji atsisakė.
Pasuko tolyn nuo manęs, link žibintų didesnių,
kur širdys stipresnės – ne taip bijo žaizdų.
Mėnulio šviesos man per maža meilei surasti,
žvaigždžių žemėlapiuos pasilkydusi, bandžiau
jos kelio nepamesti. Šviesa vis ryškėjo,
akino mane – pasiklydau gyvenime ir savo jausmuose.