Tu nuėjai, ir nieko nebeliko –
Nei nuotraukos, nei parašytų man laiškų.
Ir išnykai toli už horizonto
Taip ir neištarus žodžių, taip trokštamų, lauktų.

Išsiskyrimas ir dūžtančios širdies harmonija
Skambės iš sielvarto ir plyš pusiau.
Galbūt dar ateity sutiksim vienas kitą,
Ir tuos žodžius Tu man ištarsi dar gražiau.

Tas veidas Tavo, šypsena ir akys
Prisiminimuose manuos išliks ilgam.
Pirmosios meilės atodūsis beribis
Iš skausmo plėšysis širdy giliai.

Sudie ištaręs, pravirksiu šiandien graudžiai,
Kaip paukštis būsiu palaužtais sparnais.
Ir nebeliks širdy kampelio džiaugsmui, laimei,
Vien sielvarto migla apglėbs savais kerais.