Kai žaibų lietus
viršūnes glosto,
kalba akmenys - į Nemuno vilnis.
Kalno link
dryžuota laumės juosta
slenka laikrodžių prikrautas šulinys.

Užkastom sekundėm grįžta dienos,
ir smėlėto skardžio ekrane
laikrodis pabunda į Bitėnus
ir trumpam pradingsta Nemune.

Šimtąkart numirusia žole
žaliuoja lankos.
Valtis upėje -
iš Prūsijos -
pas mus.-
Ima knygnešio diržus Martynas Jankus
ir nuo priešų paslepia namus.

Jau nulijo kalnas.
Upė teka.
Tik akmuo, vokietmečio krepu
žaibo paliestas -
paimkit ir skaitykit - sako
laikrody -
ties knygnešio kapu.