Karaliau mielas, sėskimės prie stalo.
Galbūt be reikalo žavusis jūsų auksas bąla –
Mes dar nesužaidėm finalinio žaidimo.
Keistai šįvakar smuikas ir fleita užkimo.
Tik žaidžiame, o skeptras nesuranda vietos:
Kairėn – dešinėn, žemyn – aukštyn lyg pamėtėtas.
Aš nieko nežinau, o nuojauta gal klysta –
Už jūsų kortų tūzo – suplanuota išdavystė.
Šalin kortas! Suloškim iš jausmų, karaliau mano.
Kvatojas juokdariai. Svita (kaip aš) finalo nenumano.
Visų akivaizdoj jūs metate banalią dviveidystę.
Jei leidžiate, prašau lietaus: man rožių gaila – vysta.
Atleiskit, aš akiplėša, atleiskite, meldžiu be galo:
Lenkiaus prieš jus. Dabar lenkiuos prie jūsų.
                                          Ak, karaliau mano.