Išplaukčiau jei būtų su kuo
Dainuočiau jei būt kam klausyti
Jei būtų kas žiūri šiltai
Tylėčiau ir naktį žarstyčiau

Ir jeigu kas nors atvirai
Sakytų – prisėsk pasvajosim
Palikčiau ramus lyg dangus
Kai vakaro gula pavėsis

Įpūsčiau žioruojančią ugnį
Kur nors pamiškėj šalia upės
Ir viską iš naujo nupieščiau
Suspaudęs dar šiltą angliuką

Tą paukštį viršum tolumos
Išnykstantį už horizonto
Jo klyksmą link saulės laidos
Linguojantį, tvinstantį laiką

Barstyčiau pilkais pelenais
Po kojom prigulusį taką
Mėnulį, kurs lipa šlaitais
Įpinčiau į plaikstomą kasą