Ties Tavo lūpomis nurimsta vėjas,
Kažkur toliau skęsta paklydus tyluma...
Kažkur toliau ir vėl nuėjęs
Sakai, kad gęsta pamažu audra.

Tuomet iškrinta paskutinis sniegas,
O pirmas liejasi su žemuogių žiedais;
Ir Tavo lūpom ašara nurieda
Nebent švelniais sidabro vakarais...