Už lango tamsu: skaičiuoju žvaigždes.
Tik brėkštančio ryto telaukiu...
Sunėrus rankas – aklai žiūriu į lubas,
Mėnulio pirštais šešėlius nubraukus...

Aš taip džiaugiuos, kad dar nepajutai –
Nuo ašarų manų sudrėkusios pagalvės.
Kartoju mintyse: Mergyt, save tu praradai,
Parsidavei Kažkam dėl sumeluotos meilės.
                Jaučiuosi menka ir save tik apgavus –
                Beprasmiškai kūnišką išmaldą davus...

Užmerkus akis, sunėrus rankas –
Tikrai dar šią naktį ištversiu.
Lig ryto Dievui kalbėsiu maldas –
Ir puslapį šį išaušus užversiu...