Vis dar šlama tavo sodinti beržai,
Ir obelys žydi ir lūžta nuo vaisių.
Neklausiu, kodėl per anksti išėjai,
Paklausiu vėliau, kai ir pats ten nueisiu.

Dabar gi tik noriu pranešti - menu
Kiekvieną ištartą man žodį.
Sapnuos dažnokai vis dar regiu,
Kai sodžių man gimtąjį rodei.

Kai praeitį savo jaunystės laikų
Man žodžiais atkurti norėjai.
Prie viešo kelio, po beržu kupliu,
Sudie paskutinį kuždėjai...

Iš 5 eil. ciklo "TĖVUI"