Mes mirštam su viltim. Be jos pakylam.
Nugirdom prakaitu javų laukus.
Girti užgroja jie auksinėm lyrom
Ir laukia, kol žiogų smuikai nubus.

Net tapę ąžuolais, mes vėl nusvyram.
Skandinam danguje lietaus laivus.
Irklus pametę jie lėtai išyra.
Ir verks, kol vėjai kaulus jų nupūs.