Aš dar noriu daug parašyti –
Išsakyti jausmus nebylius.
Jei tik bus, kas klauso artojo
Pamiškėj prie šaltinio ramus.

Aš dar noriu šypsotis dangui,
Žemę palaistyt skausmu.
Jei tik leisit pakilti į aukštį,
Jei tik leisit turėti sparnus.

Aš – žmogus iš senosios gadynės.
Dar tikiu šventumu ir dievais.
Jeigu ugnį užkursiu iš meilės,
Bus pagarbinti tie, kuriais tikiu.

Iš saulės išausiu juostą –
Skaistumu nenutrūkstamą giją.
Ligi to, kuriame du broliai
Naktimis seka pasaką gilią.

Apie rojų ir žemės skausmą,
Išdavystę, pavydą, namus.
Aš dar noriu daug parašyti,
Jei tik leisit turėti sparnus.