Juodos raidės – gyvenimo takas,
Pažintis su savim, gal malda.
Tarsi medžio nusvirusios šakos,
Tartum kelias, nusėtas skalda.

Ir skaitai tas raides, ir dejuoji,
Prisiminti, kas buvo, baisu.
Gal tik sapnas, gal kartais svajoji,
Susilieja tos raidės – tamsu!!!

Šviečia mėnuo, šešėlis nukrinta,
Man ant veido ir vėl ant raidžių.
Juodos raidės lape užrakintos,
Ir taip bus lig pirmųjų gaidžių.

O su rytmečio saule prašvisiu,
Su rasa vėl nauja aš išplauksiu.
Naują lapą iš ryto išvysiu,
Vėl gyvenimą naują pašauksiu...