Taip neseniai ėjau į rytus ir visa širdimi tikėjau, kad ten, būtent ten, žydi didelis neregėtas sodas, nokinantis pačius saldžiausius, didžiausius vaisius. Tikėjau, kad tik įėjus pro vartus, mane aplankys palaima ir džiaugsmas. Vyliausi, kad mėgausiuos šio pasakiško sodo vaisiais, ir kiekviena diena bus saulėta ir pilna paukščių čiulbesio...
Dabar einu į vakarus, šventai tikėdamas, kad greit, jau greit prieisiu visomis pavasario spalvomis žydintį sodą.