nešiojamės pėdose slenkstį
dar krantą smėlėtą ir dugną
dar vandenį sūrų ir gėlą
ir žydintį Mariose dumblą

dar pilko žvyrkelio dulkes
ir žalią kvepiančią pievą
ražienas ir gruodą grublėtą
džiaugsmą ir skausmą – pėdomis

pražilusią tylinčią šalną
girgždėjimą  balto sniego
dar rudenio šventą purvą
lietum po pėdom palietą –

stebuklą – dangaus giedrą mėlį
ir juodą žvaigždėtą vaiskumą –
nešiojamės pėdomis savo
po amžino laiko bedugnę...


(penktadienis) 2006 09 22