pasaulis nepasibaigė Žemaitijoj
galvoju, kažkur pasaulis
vis dar yra nepasibaigęs
kažkur giliai
Žemaitijos miškuose
ten, kur žmonės neįkelia kojos
ten, kur ant samanų padėjusios galvas
sirpsta karališkos mėlynės ten, kur
liūdni liūnai, aplipę baltomis lelijomis,
spendžia nekaltas žabangas
ir dainuoja akivariškas dainas
ten, kur gailiai kvepia gailiai
ir klaidina uogautoją tyruose
bet nereik ieškoti prieblandos vietų
jis nepasibaigė ir ten,
kur besaikiai laukai driekias,
kiek akis užmato
po žemu Žemaitijos dangum
tamsiose ir šviesiose vietose
vis dar galima aptikti geografiškai
nepasibaigusio pasaulio lopų
jo galima aptikti netgi ten,
kur tavo akis žvelgia į sužaliavusį medį
pritraukia lapą ar neišvaizdų žiedelį
nepasiima, neužrašo –
uosto