Šaltas rūkas plikina veidą,
O traukinys lyg tarp kitko
Žmones palydi į naują savaitę.

Mano balse tupi siela
Lyg sopulių Marija,
Septyniais ilgesiais subadyta.

Tik tikėjau dar neseniai,
Kad knygos, įstrigusios tamsoje,
Bus lieptas link švintančio horizonto.

Pamirščiau visą dabartinį žinojimą,
Ir vėl supčiaus tėčiui ant rankų,
Pirštais žaistų barškučiai, pripilti kmynų.