Nepyk,
Tau daug ko nesakiau.
Lietaus lašais
Vis būriau aš rytojų
Vilties ir nerimo sparnais
It ąslą - kelią
Vis šlaviau,
Kad plunksnų šukės
Nesužeistų tavo kojų.

Vidurdienio varpais
Prabilti nemokėjau,
Tik kelio dulkėm
Vėjyje buvau.
Kai šaukt reikėjo -
Aš tylėjau
Sakralinėj maldos rimty -
Šaukiau.

Pavasario išpuošto klonio svaiguly
Gegutės vis prašiau:
Nebausk trumpu kukavimu.
Atleisk,
Kad daug ko nesakiau,
Kad mano nejautei
Alsavimo...