Tamsa, vėl įsprausta tarp sienų,
Ryte pasislėpė lubų rankovėj.
Aš skaptavau iš stiklo Dievą,
Įmintą danguje pūslėta koja.

Išpjoviau iš palangės laivą,
Paleidau plaukt tamsos latakais.
Nuskendo, susiūbavus laikui...
Balandžiai irgi grįžo susitepę.